Kryžių kalnas. Į pirmą puslapį

Svarbiausi faktai

Kryžių kalnas yra lygumoje, maždaug 12 km į šiaurę nuo Šiaulių, netoli plento į Rygą, Jurgaičių, Domantų kaimų žemėse, kairiajame Kulpės upelio krante. Žmonių vadintas Pilies, Piliaus kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu.

Su krikščionybe susijusi kalno istorija tęsiasi maždaug du šimtmečius, senesniais laikais (XI–XIV a.) ant šio kalno stovėjusi medinė pilis.

XIX a. viduryje Kryžių kalnas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

~ 1850 m. Kalne stovėjo apie 20 kryžių.

Pasakojama, kad prie Kalno palaidoti 1863 m. žuvę sukilėliai.

~ 1888 m. Kalne įrengtas 14-os stočių Kryžiaus kelias.

1900 m. stovėjo maždaug 130 kryžių, 1902 m. – 155 kryžiai, 1914 m. – 200 kryžių ir koplytėlė, 1923 m. – ~ 400 kryžių.

Tarpukariu Kryžių kalne imta švęsti atlaidus. Į pamaldas susirinkdavo daugybė žmonių, pvz., 1928 m. – 10 tūkst.

Sovietmečiu Kryžių kalne drausta statyti kryžius, taip pat trukdomos maldingos kelionės į jį.

Nepaisant persekiojimų, 1956–1959 m. pastatyta ~ 1000 kryžių.

1959 ir 1961 m. išleistais sovietų valdžios potvarkiais Kalne uždrausta statyti kryžius ir nuspręsta pradėti Kalno „valymą “, t. y. naikinimą.

1961 m. balandį Kalne sunaikinta 2179 kryžiai; 1973 m. nugriauta ~ 400 kryžių; 1974 m. Kalnas nusiaubtas du kartus, vėl nugriauta maždaug 400 kryžių; 1976 m. vasarą ne tik sunaikinti visi Kalne stovėję kryžiai, bet ir nukasta dalis paties Kalno. Paskutinį kartą Kalne versti kryžiai 1985 m.

8–9 dešimtmetyje surengta daug maldingų eisenų į Kryžių kalną, jose dalyvaudavo nemažai jaunimo. Maldininkai ir kryžių statytojai būdavo valdžios persekiojami. Šie vieši drąsūs bendruomeniniai tikėjimo liudijimo aktai pogrindinės katalikiškos spaudos dėka Kryžių kalną plačiai išgarsino.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę Kryžių kalnas tapo visuotinės piligrimystės vieta.

1990 m. duomenimis, Kalne buvo ~ 55 tūkst. didesnių ir mažesnių kryžių.

1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne meldėsi, šalia jo aukojo Šv. Mišias ir kreipėsi į Lietuvos žmones popiežius Jonas Paulius II. Jo dėmesio ir susižavėjimo ženklai šiai vietai Kryžių kalną išgarsino visame pasaulyje.

1995 m. rugsėjo 9 d. prie Kryžių kalno paminėtos antrosios Jono Pauliaus II lankymosi Lietuvoje metinės. Lietuvos jaunimas per tiesioginį televizijos tiltą bendravo su popiežiumi Jonu Pauliumi II, dalyvavusiu Lorete (Italijoje) vykusiose jaunimo dienose.

1997 m. gegužės 28 d. popiežius Jonas Paulius II įsteigė Šiaulių vyskupiją. Žymiausia šios naujosios vyskupijos šventoji vieta – Kryžių kalnas.

1997 m. liepos 20 d. pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis atgaivino Kryžių kalno atlaidus; jie švenčiami paskutinį liepos sekmadienį.

2000 m. liepos 8 d. pašventintas šalia Kryžių kalno Jono Pauliaus II iniciatyva pastatytas pranciškonų vienuolynas.

2003-aisiais minint Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą 10-ąsias metines rugsėjo 12–14 d. eitas 68 km piligriminis žygis pėsčiomis iš Kryžių kalno į Šiluvą, taip tarsi sujungiant abi Šventojo Tėvo lankytas šventoves.

2004 m. liepos 25 d. daugiau kaip keturi tūkstančiai jaunuolių, Lietuvos jaunimo dienų, vykusių Šiauliuose, dalyvių pėsčiomis keliavo į Kryžių kalną. Kasmet vyksta didesni ir mažesni piligriminiai žygiai iš Kryžių kalno ir į jį.

2007 m. daugiau kaip penkiasdešimt Kryžių kalne stovinčių kryžių įtraukti į kultūros vertybių registrą. Kryžių kalnas įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.

2007 m. Kryžių kalne priskaičiuota ~ 200 tūkst. kryžių.
 

aukštyn
Jono Pauliaus II piligrimų kelias
<p>Andriaus Mačiūno fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Andriaus Mačiūno fotografija</p><p>Jaroslavo Proscevičiaus fotografija</p><p>Andriaus Mačiūno fotografija</p>