Kryžių kalnas. Į pirmą puslapį

Piligrimystės

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios periodinėje spaudoje randame nemaža užuominų, kad į Kryžių kalną pasimelsti, pastatyti kryžių pavieniui ir būriais traukdavo ligoniai, bėdų prislėgtieji. XIX a. pabaigoje į Kryžių kalną keliaudavo jau ne tik gretimos Meškuičių parapijos tikintieji, atkakdavo maldininkų net iš tolimų parapijų. Daug piligrimų susirinkdavo į atlaidus, šventadieniais, kiaurus metus eidavo maldininkai, norintys kalne pastatyti kryžių. 

Sovietų okupacijos laikotarpiu į Kryžių kalną traukdavo maldininkai jau iš visos Lietuvos. Užfiksuota liudijimų, kad, iš žmonių sužinoję apie Kryžių kalną, pėsti atvykdavo maldininkai čia pasimelsti ar pastatyti kryžių net iš kitų sovietų aneksuotų kraštų. Šios piligrimystės, ypač kryžių statymas, buvo tarsi iššūkis ateistinei valdžiai, tad į Kryžių kalną keliaujantiems piligrimams reikėjo didelio ryžto, drąsos, pasiaukojimo, ištikimybės Viešpačiui, pastangų išlaikyti krikščioniškąsias vertybes.

Įspūdingų liudijimų apie sovietmečio laikotarpio organizuotas piligrimystes į Kryžių kalną yra „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“, „Aušroje“. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“ pateikiamas vieno kunigo pasakojimas:

„Kartą važiavau į Kryžių kalną pašventinti naujai pastatytą kryžių. Tuo metu prie kalno privažiavo kariška mašina. Du rusų lakūnai, atsivežę kryžių, prašė mane jį pašventinti. Jų prašymą išpildžiau. Vienas lakūnas pasakojo, kad jam skrendant buvo užsidegęs reaktyvinis lėktuvas. Išsigelbėti tokiais atvejais beveik neįmanoma. Staiga jis prisiminęs nuostabius pasakojimus apie Kryžių kalną ir pasiryžęs, jei liks gyvas, pastatyti ten kryžių. Nežinia dėl ko lėktuvas buvo užsidegęs, taip netikėtai jis ir užgeso“ (LKBK, 1973 m. Nr. 4).

Sovietmečiu piligriminius žygius, procesijas į Kryžių kalną bei kryžių statymą dažnai organizuodavo Eucharistijos bičiuliai. Tokios piligrimystės paprastai prasidėdavo šv. Mišiomis, po jų procesijos dalyviai giedodami, melsdamiesi, kalbėdami rožinį, patraukdavo į kalną. Piligrimai pakaitomis nešdavo kryžių ar koplytstulpį. Šiuose žygiuose dalyvaudavo gana daug moksleivių, studentų, jaunimo. Piligrimystė būdavo organizuojama kokia nors svarbia intencija: už Tėvynę, jos laisvę, už jaunimą, blaivybę, atgailos ir pan. Už tokių organizuotų piligrimysčių organizavimą ir kryžių statymą buvo suimta ir nuteista keli žmonės.1981 m. birželio 26 d. buvo suimtas ir nuteistas trejiems metams pataisos darbų, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, Helsinkio grupė narys Mečislovas Jurevičius. Jis apkaltintas religinių eisenų į Šiluvą ir Kryžių kalną organizavimu.

Nepriklausomybės priešaušriu ir ją jau atgavus, niekam nevaržant, piligrimystės į Kryžių kalną tapo itin populiarios. Prie jų populiarumo nemaža prisidėjo ir Šventojo Tėvo, 1993 m. apsilankiusio Kryžių kalne, atsiliepimai ir paraginimai. Piligrimai į Kryžių kalną ėmė keliauti kone iš visų pasaulio kraštų. Pačios piligrimystės tapo masiškesnės, organizuotesnės. Pvz., 1990 m. birželio 3–14 d. iš visos Lietuvos miestų žmonės organizuotai nešė kryžius į Kryžių kalną.

Įkūrus Šiaulių vyskupiją ir atgaivinus Kryžių kalno atlaidus, piligrimų srautas dar padidėjo, piligrimystės įgavo kitų spalvų. Daugelis organizuotų piligriminių kelionių į Kryžių kalną pradedamos nuo Šiaulių katedros. 2000 m. gegužės 19 d. pirmą kartą tokia eisena ėjo ne plentu, o pamiškės keliukais ir vieškeliais. Tarp didžiausių ir įspūdingiausių piligriminių kelionių paminėtina daugiau kaip keturių tūkstančių jaunimo, 2004 m. liepos 24–25 d. Šiauliuose šventusio jaunimo dienas, kelionė pėsčiomis į Kryžių kalną.

Įspūdingi ir itin plačiai žinomi kasmet vykstantys, paties vysk. Eugenijaus Bartulio vadovaujami piligriminiai žygiai nuo Kryžių kalno į Šiluvos atlaidus. Šiuos piligriminius žygius Šiaulių vyskupija ėmė organizuoti 2003-aisiais, minint popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dešimtmetį. Piligrimystė iš Kryžių kalno į Šiluvą trunka tris dienas, maldininkai nueina apie septyniasdešimt kilometrų. Pirmame piligriminiame žygyje dalyvavo pusketvirto šimto maldininkų, o 2007-aisiais keliavo jau tūkstantis šimtas piligrimų.

aukštyn
Jono Pauliaus II piligrimų kelias
<p>Andriaus Mačiūno fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Andriaus Mačiūno fotografija</p>