Kryžių kalnas. Į pirmą puslapį

Atlaidai

Į Kryžių kalną susirenkančiais maldininkais paprastai rūpindavosi gretimos Meškuičių parapijos kunigai. Beje, jie ne tik pritardavo kryžių statymui, bet ir ragindavo žmones juos statyti, mielai šventindavo čia statomus kryžius. Tad XIX a. pabaigoje ėmė rastis pamaldų Kryžių kalne tradicija, išsiskleidusi ir sutvirtėjusi tarpukariu.

XX a. pradžios periodikoje rašoma, kad vasarą šventadieniais susirinkdavo į Kryžių kalną daug žmonių. Ant kalno būdavo aukojamos šv. Mišios. Ypač didelės žmonių minios sueidavo ar suvažiuodavo ant Kalno per Jonines, atvykęs kunigas šventindavo kryžius. Gausybę maldininkų sutraukdavo ir Kryžių kalno atlaidai, vykdavę per Karmelio kalno Dievo Motinos (Škaplierinės) šventę. Kryžių kalne eidavo ir bažnytinės procesijos. Šiaulių laikraštis „Momentas“ 1928 m. rašė, kad tų metų liepos 15 d. kalnas sutraukė net 10 tūkst. maldininkų minią. Panašiai maldininkų kalnan susirinkdavo ir kitais metais.

Tokiai gausybei maldininkų suplūdus, Kalne būdavo sunku išsitekti. Be to, pasitaikius prastam orui, plyname lauke aukoti šv. Mišias ar vesti pamaldas buvo nepatogu. Tad 1929 m. sudarytas komitetas, turėjęs 1929 m. pavasarį Kryžių kalne pastatyti mažą medinę, iš lentų sukaltą koplytėlę Mišioms laikyti ir žmonėms susirinkti. Meškuičių parapijos kunigų iniciatyva koplyčia buvo pastatyta, tačiau ji buvo neskoninga, darkė kraštovaizdį, dėl jos kilo ginčių tarp Meškuičių klebono ir Šiaulių dekano. 1935 m. Vyriausios statybos inspekcijos nurodymu ji nugriauta. Ant Kryžių kalno vykstančios pamaldos sutraukdavo ne tik minias maldininkų, bet ir muzikantų, elgetų ar šiaip pasipelnytojų.

Sovietmečiu atlaidų tradicija Kryžių kalne dėl persekiojimų nutrūko. Atlaidai atgavinti tik popiežiui Jonui Pauliui II 1997 m. gegužės 28 d. įkūrus Šiaulių vyskupiją. Pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis 1997 m. liepos 20 d. dekretu atnaujino Kryžių kalno atlaidų šventimą. Iki tol švęstus liepos 16-ąją, Karmelio Švč. Mergelės Marijos (Škaplierinės) šventės dieną, atlaidus vysk. E. Bartulis perkėlė į paskutinį liepos sekmadienį.

Atgaivintuose Kryžių kalno atlaiduose susipina naujos ir senos šventimo formos: piligriminis žygis, dažniausiai jaunimo, į Kryžių kalną, kryžiaus nešimas, statymas, vigilija, Kryžiaus kelio ėjimas, Švč. Sakramento adoracija, katechezės, krikščioniškos muzikos koncertai, meniniai renginiai. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, šv. Mišias aukoja suvažiavę Lietuvos vyskupai, atvyksta ir apaštališkasis nuncijus. Atlaidų programoje paprastai daug dėmesio skiriama jaunimui. Organizuojant atlaidus daug prisideda prie Kryžių kalno įsikūrę pranciškonai.

aukštyn
Jono Pauliaus II piligrimų kelias
<p>Andriaus Mačiūno fotografija</p><p>Andriaus Mačiūno fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p><p>Eugenijaus Bartulio fotografija</p>